Vyresnieji, turbūt, dar puikiai atsimena sieninį kalendorių, mažais plėšomais lapeliais, pakabintą matomiausioje vietoje ir pūpsantį stora popieriaus šūsnimi. Kiekvienas toks nuplėšiamas  kalendoriaus lapelis kažką reikšdavo: paaiškindavo saulės ir mėnulio padėtį danguje, suteikdavo žinių apie svarbiausias istorines sukaktis, būdavo puikus patarėjas visais gyvenimiškais  klausimais.

Bėgant laikui ir vystantis informacinėms technologijoms, sieninis kalendorius didėjo ir daugiau tapo namų ar darbo vietos interjero puošmena. Šiuolaikiniame kalendoriuje daugiau dominuoja fotokameros užfiksuoti meniniai vaizdai, bet tuo pačiu, kalendorius vis dar atlieka savo tiesioginę paskirtį.

Ne išimtis ir 2017 m. Senovinės technikos klubo „Klasika“ leidinys, kuris jau penktus metus iš eilės džiugina senovinės technikos vaizdais. Šiame kalendoriuje galima grožėtis jau ne kartą klubo „Klasika“ publikuotų fotografų Ilonos Daubaraitės, Vilhelmanto Sereikos, Dainiaus Nagelės, Andriaus Repšio, Gedimino Aleksandravičiaus, Aurimo Franko ir Manto Šimkaus nuotraukomis. Pamatyti leidinyje debiutuojančių jaunų menininkų Gintarės Pašukonytės, Nerijaus Šmigelskio, Luko Misiūno ir Karolio Pilipavičiaus sustabdytas laiko akimirkas. Reikėtų pastebėti, kad šio kalendoriaus kūrėjai jau eilę metų laikosi gražios tradicijos – ne tik populiarina retus senovinius automobilius, bet ir suteikia technikai gyvumo, papildydami kalendoriaus nuotraukas fotomodeliais bei pačių automobilių šeimininkais.

Taigi, praÅ¡ome pažiÅ«rÄ—ti ir įvertinti…

O ar žinote, kad pirmasis lietuviškas kalendorius buvo išleistas 1846 m. Vilniuje? Jo sudarytojas – vertėjas, publicistas, prozininkas, leidėjas, tautosakos rinkėjas Laurynas Ivinskis.