Respublikos siaurieji geležinkeliai perorganizuoti, pritaikant juos prie 1920m. pradėjusios ryškėti Lietuvos ūkio struktūros. Tiesiant naujus ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonas, plačiai eksploatuojamų miškų bei perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją.

Trečiajame etape, apimančiame 1920 – 1938 m., siaurojo geležinkelio tinklo kūrime ypač aktyviai dalyvavo vietos savivaldybės. Besirūpindamos, kad naujos atšakos būtų tiesiamos per jų teritorijas, savivaldybės nurodė argumentus, pagrįstus prekių judėjimo apskaičiavimais. Vokiečių įpusėta Gubernijos – Pasvalio siaurojo geležinkelio linija 1922 m. buvo pailginta iki Biržų. Siaurasis geležinkelis yra daugiasluoksnė kultūros vertybė, reprezentuojanti svarbius šalies istorijos etapus: XIX a. pabaigos techninę revoliuciją, Pirmojo pasaulinio karo eigą, Nepriklausomos Lietuvos ekonomikos raidą ir sovietmečio ekonominės politikos vėjus. 1996 m.

KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentas įraÅ¡Ä— iÅ¡likusius siaurojo geležinkelio ruožus kaip kompleksÄ… į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ…. 1999 m. minint Lietuvos siaurojo geležinkelio 100 metų sukaktį, pasiÅ«lyta Vyriausybei paskelbti jį kultÅ«ros paminklu ir parengti atnaujinimo bei panaudojimo programÄ…. Siaurojo geležinkelio kompleksas 1996 m. įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sÄ…raÅ¡Ä… (G 10 K). Unikalus 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios siaurojo geležinkelio kompleksas turi istorinÄ™, techninÄ™, technologinÄ™, architektÅ«rinÄ™ ir kraÅ¡to vaizdinÄ™ vertÄ™. ValstybÄ—s saugomÄ… kompleksÄ… sudaro 56 objektai, iÅ¡ kurių vienas yra geležinkelio ruožas Panevėžys – Biržai. Biržuose yra iÅ¡likÄ™ depo ir stoties pastatas, vandentiekio bokÅ¡tas,  geležinkelio atkarpa, atvežtas naujai perdažytas lokomotyvas.

Å altinis: www.travel.lt