Išaušus nuostabiam antrosios dienos rytui, žygio dalyviai susirinko šalia Rygos Motormuziejaus esančioje istorinėje Bikernieki lenktynių trasoje. Rikiuojantis paradui, prie jau važiavusių automobilių prisidėjo dar keliolika transporto priemonių. Savo kelionę žygyje pradėjo 1937 m. Horch 853, tapęs Latvijos vėliavnešiu, prie jo prisijungė gražuolis 1940 m. Mercedes-Benz 320A ir unikalus Ford Vairogs, pagamintas 1938 m. Dalyvių būrį papildė ne tik šie, bet ir dar keliolika sovietinių bei vakarietiškų automobilių ir motociklų.

Lygiai pagal tvarkaraštį, policijos lydima žygio dalyvių kolona pajudėjo link Rygos centro. Sklandus policijos darbas ir vietinių eismo dalyvių pagarba senovinei technikai, tiesiog stebino ir užtrukus vos keliolikai  minučių, visi Baltijos kelio istorinės technikos eksponatai buvo išrikiuoti parodai prie Latvijos Laisvės simbolio. Nors pirmadienis – darbo diena, išskirtinis renginys pritraukė gausų būrį žiūrovų. Parodos lankytojai grožėjosi ne tik istorine technika, bet ir puikia nuotraukų ekspozicija, skirta istoriniam „Baltijos keliui“ atminti.

Įdomu tai, kad Latvijos senovinės technikos entuziastams paroda prie Laisvės paminklo buvo svarbi ir reikšminga ne vien tik kaip „Baltijos kelio“ istorijos dalis. Nors Latvijos senovinių automobilių klubas gyvuoja jau nuo 1972-ų metų, bet šioje vietoje iki šiol nė sykio nebuvo surengęs senovinių automobilių pasirodymo. Taigi, galima sakyti, kad tai dar vienas istorinis ir įsimintinas įvykis Latvijos senovinės technikos gerbėjų veikloje.

Pasibaigus parodai miesto centre, senoviniai automobiliai ir kita klasikinÄ— technika atsisveikino su Latvijos sostine ir vÄ—l pajudÄ—jo istoriniu Baltijos keliu.

Sekantis sustojimas – Cesis. Turbūt mažai kas iš žygio dalyvių žinojo, ar net neįtarė, kad šis miestas prieš 30 metų suvaidino neeilinį vaidmenį Baltijos kelio istorijoje. 1989 m. rugpjūčio 12 d. Cėsi mieste įvyko Baltijos Tarybos posėdis, kuriame, Lietuvos Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos Liaudies frontų vadovai pasirašė protokolą dėl trijų Baltijos kraštų gyventojų masinės politinės akcijos Molotovo–Ribbentropo paktui pasmerkti organizavimo. Renginys buvo pavadintas „Baltijos keliu“.

Atvykus į Cėsį ir miesto aikštėje pastačius senovinę techniką parodai, žygio dalyviai turėjo galimybę šiek tiek pailsėti ir pasistiprinti. Kol miestiečiai ir miesto svečiai apžiūrinėjo istorinius automobilius, latvių kariškiai pavaišino pietumis.

Po sotaus valgio ir trumpo poilsio, laikantis kelio knygose nurodyto tvarkaraščio ir maršruto, senovinės technikos entuziastai ir vėl leidosi į kelią.

Į antros žygio dienos pavakarę šventinė išskirtinių transporto priemonių koloną atvyko į Latvijos – Estijos pasienio ruožą. Išvažiuojant iš Cėsi, įvyko šioks toks nesusipratimas. Pasiklydus žygio vėliavnešiams, senovinės technikos kolona kiek pakriko, bet netoli Estijos pasienio gyvenvietės Lili ir vėl susijungė.

Keliaujant toliau, tvarkingai išsirikiavę senoviniai automobiliai ir motociklai bandė kirsti Latvijos –Estijos sieną, bet netikėtai susidūrė su nenumatytais sunkumais. Pasienyje susirinkę šimtai žmonių, rankose laikydami  30-ies metų senus Baltijos kelio plakatus ir vėl reikalavo laisvės Baltijos valstybėms! Iš kažkur atsiradę uniformuoti pasieniečiai, prašydami vizų ir muito mokesčio, užtvėrė įvažiavimą į Estijos respubliką!

Žinoma, tai tik teatralizuotas pokštas ir seniai praėjusių laikų priminimas. Užpildžius improvizuotą deklaraciją ir pasirašius joje, kiekvienas dalyvis be vargo kirto sieną ir tęsė „Baltijos kelio“ žygį. Čia pat, muitinės zonoje, pasikeitė parado vedlys ir Latvija užleido pirmenybę Estijos vėliavai. Ją, jau nuo pat Vilniaus, garbingai vežė Tarmo Uffert su 1938 m. pagamintu Packard Twelve. Toliau kelionė tęsėsi vaizdingomis pietų Estijos vietovėmis. Pravažiuojant šalutinius kelius, iš pažiūros negyvenamose vietovėse, tai vienur, tai kitur, žygio dalyvius sutiko ir sveikino mėlynų-baltų-juodų vėliavų miškas. Tarpe jų buvo matyti ir Lietuvos bei Latvijos spalvos.

Vėlų vakarą senovinės technikos kolona pasiekė Viljandi. Šventiškai pasipuošęs miestas svetingai sutiko žygio dalyvius. Turgaus aikštėje pastatytoje scenoje koncertavo populiarios muzikos grupė „Untsakad“ ir daugybė žmonių apžiūrėjo istorinių transporto priemonių parodą. Taip ir baigėsi antroji  žygio diena.